Šlepetės mano namuose

Prieš gerus kelis mėnesius turėjau galimybę pabuvoti Ingos Samušienės veltinio šlepečių vėlimo kursuose. Gavau daug informacijos, tačiau prireikė nemažai laiko, kol ją pritaikiau ir išmokau daugmaž valdyti vilną. Sakau daugmaž, nes kokybė ir patyrimas gerėja sulig kiekviena šlepčių pora. Ingai esu sakiusi, jeigu nuvėlusi 10 porų, nė viena netiks pačiai - mesiu šlepečių vėlimą. Nedaug tetrūko iki metimo, išgelbėjo žemaičio kraujas... Dabar vienas nešioju, bet sekančių niekaip neišsirenku, nes norisi gražiausių :)

Niekaip nebūčiau patikėjusi, kad fotografuoti taip sunku. Juk reikia perteikti ir formą, ir spalvą, galiausiai charakterį... Fotografuoju ir trinu, ir vis trinu. Nu vis tiek turiu pramokti.

Įdedu kelias savo dabartines nuveltas šlepetes.

Visiems sakiau, kad tapkių nevelsiu. Todėl niekas nepatikėjo, kad užsiėmiau jas velti :))) Pirmąsias tapkes nuvėliau Fionai :P , kitas gi - vaikui, dar kitas - vyrui, ..., o pati likau kaip stovinti :) Na ne visai, savasias dar pabaigti dar reikia... Šiaip rezultatu ir atradimais esu patenkinta. Dabar po visų vėlimų su pagarba žiūriu į veliančias tapkes, nes sveikatos reikia arklinės. Dar nežinau, ar toliau tapkes velsiu, nors jos ir masina mane savo išgaunamomis formomis, faktūromis ir modeliais.